stulbinėti

stulbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. J, DŽ, NdŽ menk. be tikslo slampinėti, plavinėti: Nestulbinė́k čia! Vl. Ko stulbinė́ji kai stulbis? Grž. Kur stulbinėji, krūtinę atsilapojęs?! Jnšk.